Karaimų gatvė. Žvėrynas
Jei karaimai Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto Didžiojo dėka LDK teritorijoje apsigyveno jau XIV a. pabaigoje, tai Vilniuje jie įsikūrė gana neseniai. Istorikas Michalas Balinskis knygoje „Statistinis Vilniaus miesto aprašymas“, išleistoje Vilniuje 1835 m., pateikdamas visų 1532 numeruotų (dar 100 namų buvo nenumeruoti) mūrinių ir medinių namų mieste registrą, mini, kad vienas mūrinis namas anuomet priklausė karaimams. Tai bene anksčiausia informacija apie karaimus Vilniuje. Deja, negalima pasakyti, kurioje vietoje šis namas buvo, nes Balinskis nenurodo adreso. Iš kitų istorinių šaltinių žinoma, kad XIX amžiaus II pusėje ir vėliau XX amžiuje karaimai gyveno įvairiose Vilniaus miesto vietose, nors daugiausia jų būta Žvėryne.
Karaimų gatvė
Tikėtina, kad į Vilnių iš įvairių Lietuvos vietų karaimai kėlėsi daugiausia ekonominiais sumetimais, nes provincijose darbo susirasti buvo sunku. Be to Vilnius buvo kultūros ir švietimo centras, ir karaimų jaunuomenė XIX a. pabaigoje – XX amžiaus pradžioje jau nebepasitenkino pradinėmis mokyklomis ar net gimnazijomis. Geras išsilavinimas ir aukštasis mokslas tapo jaunuomenės siekiamybe. Be to, į Vilnių persikeldavo ir karaimai iš kitų tuometinės Rusijos imperijos vietų, pvz., iš Krymo, kur karaimai daugiausia vertėsi tabako verslu. XIX a. antrojoje pusėje karaimai tabako verslininkai buvo įkūrę tabako gamybos ir pardavimo įmones Maskvoje, Kijeve, Varšuvoje. Tad nenuostabu, kad jie netrukus įsikūrė ir Vilniuje.
XIX a. gyventojų surašymo ataskaitose karaimai neišskiriami. Kadangi jų skaičius buvo nedidelis, jie patekdavo į grafą „kiti“ , nors 1861 m. generalinio štabo kapitono A. Korevos sudarytoje Vilniaus gubernijos gyventojų suvestinėje paminėta, kad karaimai sudaro 0,06 procentų visų gubernijos gyventojų. Čia skaičiuojami visi karaimai, gyvenę Vilniaus gubernijoje. Kad karaimų Vilniuje XIX a. antrojoje pusėje turėjo būti jau nemažai, liudija faktas, kad jau 1880 m. čia užregistruota karaimų bendruomenė.
Nėra tikslių žinių, kodėl karaimai kūrėsi Žvėryne, bet galima tai sieti su šio rajono istorija. 1893 m. Žvėryno savininkas Vasilijus Martinsonas suskirstė mikrorajoną sklypais ir juos pardavinėjo. Vadinasi, čia galėjo kurtis naujai atvykstantys į Vilnių žmonės, nors žemė dėl vietos patrauklumo buvo gana brangi. Žvėryno gatvės pradėtos formuoti 1896 m. Pirmas medinis tiltas per Nerį buvo pastatytas 1892 m., o dabartinis metalinis – 1906 m.
Žvėryne gyveno įvairių tautybių žmonės. Apie tai liudija čia esančios šventovės – 1903 m. buvo pastatyta stačiatikių Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė, paprastai vadinama Znamenskaja, o 1907 m. buvo pradėta statyti katalikų Švenčiausios Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčia. Žvėryne nuo 1905 m. veikė ligoninė, o tarpukariu 1928 m. Vytauto gatvėje pradėjo veikti pirmoji Vilniaus radijo stotis. Čia mes ją minime neveltui, nes būtent ši radijo stotis 1932 m. lapkričio 9 d. savo tradicinę „Literatūrinių trečiadienių“ laidą skyrė karaimų istorijai ir kultūrai. Tai buvo apskritai pirmoji radijo laida apie karaimus, ir karaimiškos dainos pirmą kartą pasklido eteryje. Ši Vilniaus radijo stotis buvo įsikūrusi visai šalia dabartinės Karaimų gatvės, kuri atsirado Žvėryne ryšium su kenesos statyba. 2016 m. šalia gatvės pavadinimo lietuvių kalba Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva atsirado ir užrašas karaimų kalba – Karaj oramy. Tad turime mums labai svarbų karaimų buvimo Vilniuje ženklą.
Draugiškumo ženklas Vilniaus karaimams – meninis gatvės akcentas karaimų kalba