Gedimino pr. 43
Mojsiejaus Durunčos namas
Vienas paskutiniųjų tabako fabriko bendrasavininkų - Mojsiejus Durunča (1873-1923) pravarde Fabrikantas – buvo labai aktyvus karaimų visuomenės veikėjas, finansiškai rėmęs kenesos statybą ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą, ir karaimams 1921 m. sugrįžus iš evakuacijos. Jis buvo išrinktas Kenesos statybos užbaigimo komiteto pirmininku. Jis gyveno savo namo, Gedimino pr. 43 - 7-ajame bute. Nemažai Vilniaus karaimų bendruomenės valdybos korespondencijos buvo siunčiama ir šiuo adresu. Čia vykdavo labdaringi vakarėliai, kurių metu surinktos lėšos buvo skirtos kenesos statybos užbaigimui. Archyve yra išlikę tų vakarėlių dalyvių ir jų aukojamų sumų sąrašai. Deja, ankstyva mirtis neleido Mojsiejui Durunčai sulaukti statybos pabaigos ir kenesos pašventinimo.
Namas Gedimino pr.43
Durunčų šeima buvo kilusi iš Džuft Kale Kryme. Mojsiejaus prosenelis Samuelis ir senelis Babakajus buvo karaimų religijos mokytojai ir jaunesnieji dvasininkai vietos kenesoje. Bet trečioji karta jau ėmė verstis prekyba. Vyriausias Babakajaus sūnus Sadukas 1842 m. įkūrė tabako fabriką Kremenčuge ties Dniepru, kur persikėlė iš Eupatorijos kartu su našle tapusia motina Bijana ir jaunesniaisiais broliais – Samueliu, Isaku ir Mojsiejumi. Visi vertėsi tabako gaminių produkcija ir prekyba. Isakas kartu su Jakovu Šyšmanu 1865 m. įregistravo bendrovę „Durunča ir Šyšman“ ir įkūrė tabako fabrikus Vilniuje ir Kijeve. Isako sūnus Mojsiejus gimė jau Vilniuje. Su mūsų miestu susijęs visas jo gyvenimas, čia jis ir palaidotas karaimų kapinėse Žirnių gatvėje. Durunčo pavardė kelis kartus vis kito ar tiesiog buvo rašoma skirtingai: Durundž, Durunč, Duruncza (žr.: A. Sulimowicz. Konwersje ir kontrowersje. – Awazymyz, 2013 Nr. 3 (40), psl.4-9)
Mojsiejus Durunča
Šalia profesinės bei labdaringos Mojsiejaus Durunčos veiklos įdomios yra ir kelios pikantiškos asmeninio šio žmogaus gyvenimo detalės. Mojsiejus buvo turtingas viengungis, gyveno šio namo 7-ajame prabangiame bute, ir jo namų šeimininkė lenkė Marija Stankiewicz (1884-1933) buvo pagimdžiusi jo dvi nesantuokines dukras – Ireną-Kirą ir Rają. Savo tėvyste Mojsiejus neabejojo, bet motinai rūpėjo ir savo pačios, ir dukterų tolesnis likimas. Juolab, kad Mojsiejus sirgo širdies liga, dažnai važinėdavo gydytis į Vakarų Europos kurortus ir natūralu, kad jo gyvybė galėjo nutrūkti bet kuriuo metu. Materialiai Marija ir jos dukterys galėjo būti aprūpintos tik tuo atveju, jei Mojsiejus būtų įteisinęs savo santykius su Marija. Ar tikrai jis ketino vesti Mariją, šiandien sunku pasakyti. Mat, tuo metu mišrios santuokos galėjo būti įteisintos tik abiems sutuoktiniams išpažįstant tą patį tikėjimą. Pagal galiojančius įstatymus nekrikščionys galėjo gana lengvai priimti krikščionybę. Tačiau Mojsiejus šito padaryti nenorėjo. Marijos Stankiewicz perėjimas į karaimų tikėjimą dėl galiojančių valstybės teisinių normų buvo žymiai komplikuotesnis. Vilniaus karaimų dvasininkai atsisakė tai padaryti, bet jai pavyko pasiekti savo tikslo Haličo karaimų bendruomenės dvasininko pastangų dėka.
Nors Vilniaus vyresnysis dvasininkas Feliksas Maleckis buvo griežtai atsisakęs konvertuoti katalikę į karaimų tikėjimą, galiausiai advokato įtikintas sutiko pripažinti ją karaime. Atrodė, kad dabar jau nėra jokių kliūčių santuokai, juoba, kad ir Mojsiejus džiaugėsi būsima santuoka. Bet čia koją pakišo jo liga - pablogėjus sveikatai jis išvažiavo gydytis į Vokietiją, kur rugsėjo 26 d. mirė. Velionio pageidavimu jis buvo palaidotas Vilniaus karaimų kapinėse 1923 m. spalio 18 d. Liudininkai rašė, kad laidotuvėse dalyvavo beveik visas Vilniaus miestas.
Marijai Stankiewicz, kuri tikėjosi, kad testamente jai ir jos dukroms bus skirtas koks nors išlaikymas, teko smarkiai nusivilti. Testamente apie ją ir dukras nebuvo nė žodžio. Visos pastangos pereiti į karaimų tikėjimą buvo veltui. Likimas jai nepagailėjo ir kito skaudaus smūgio - 1924 m. vasario 25 d. po netikėtai užklupusios ligos mirė jos vyresnioji duktė. Po kurio laiko Marija Stankiewicz ištekėjo už lenko Jezerskio, kuris įsidukrino Rają suteikdamas jai savo pavardę. Marija Stankiewicz mirė 1933 m. Jos anūkės gyvena dabar Kanadoje.