Šventės

Metinėms šventėms nustatyti karaimai turi atskirą Mėnulio kalendorių, pagal kurį metus sudaro 354 dienos, 8 valandos, 48 minutės. Jis suskirstytas į 19 metų ciklą, kuriame yra 12 normalių ir 7 keliamieji metai su tryliktuoju papildomu mėnesiu. Mėnuo susideda iš 29 arba 30 dienų.

Karaimų kalendorius 2000.04.06 – 2001.03.25 m.

Karaimų liturginių metų ciklas prasideda Jyl bašy (Metų pradžia), minima pirmojo pavasario mėnesio Artarych-aj (kovas-balandis) pirmąją dieną. To paties mėnesio 15-ąją dieną prasideda Tymbyl chydžy (Velykos), trunkančios savaitę.

Tymbyl chydžy (Velykos) – viena ryškiausių metų švenčių. Po pamaldų šventės išvakarėse, prie šventinio stalo susėdusi šeima klausosi ištraukų iš Biblijos, paskui pašventinamos Dievo dovanos: vynas ir specialiai ta proga iškepti apvalūs paplotėliai – tymbyl. Pagrindinis velykinės vakarienės patiekalas, be kiaušinių, yra šišlik (avienos arba veršienos kepsnys). Dar patiekiami apkepas ir tortas, graikiški riešutai su medumi, džiovintų vaisių kompotas. Velykų savaitę įprasta lankyti draugus ir gimines ir kiekvienuose namuose paragauti tymbylo, nes paprastai kiekvienos šeimininkės paplotėlių skonis vis kitoks.

Karaimų šventinės dienos keturiems metams.

Nuo Velykų sekmadienio pradedamos skaičiuoti septynios savaitės iki Aftalar chydžy (Sekminių).

Aftalar chydžy (Sekminės) – ši šventė visada būna sekmadienį – penkiasdešimtąją dieną nuo Velykų sekmadienio. Per pamaldas rečituojami Dešimt Dievo įsakymų, o namie po pamaldų valgomas ypatingas patiekalas katlama – septynių sluoksnių, simbolizuojančių septynias savaites po Velykų, varškės pyragas (keturi sluoksniai tešlos, trys – varškės). Pagal seną paprotį po Sekminių jau buvo galima maudytis ežere.

Septintojo mėnesio Ajrychsy-aj (rugsėjis – spalis) pirmąją dieną švenčiama Byrhy kiuniu (Trimitų šventė), o dešimtąjį to paties mėnesio dieną – Bošatlych kiuniu (Permaldavimo šventė).

Bošatlych kiuniu (Permaldavimo šventė) – šventės dieną nuo ryto iki sutemų pasninkaujama ir meldžiamasi kenesoje, meldžiant Viešpatį atleisti nuodėmes. Išpažintis, svarbiausias šios šventės akcentas, yra visuotinė, niekas savo nuodėmių garsiai neskelbia, nes niekas, net aukščiausias dvasininkas, nėra įgaliotas atleisti. Nuodėmes atleisti gali tik Viešpats. Išvakarėse atsiprašoma kiekvieno artimo ar pažįstamo asmens, motinos ir tėvo prašoma atleisti atskirai, dvasininkas prašo visos bendruomenės atleidimo.

Paskutinioji metų šventė – Padangčių (Alačych kiuniu) – švenčiama 15-ąją Ajrychsy-aj dieną. Ji trunka 8 dienas.

Tarp šių pagrindinių, biblinių, bendruomeninių liturginių metų švenčių įsiterpia kelios kitokios liturginių apeigų progos – pasninkai (burunhu oruč arba Avuz jabar – gavėnios pradžia ir Vėlinės; Ortančy oruč – gavėnios vidurys; Avuz ačar arba Kurban – gavėnios pabaiga arba aukojimas), mėnulio jaunatys.

Pagal Senojo Testamento nuostatas karaimai dienos pradžią skaičiuoja nuo saulėlydžio, kaip kad pasakyta: “ir praminė šviesą Diena, o tamsybes Naktimi; ir pasidarė vakaras ir rytas,- pirmoji diena” (Pr1:5). Iškiliausia savaitės diena karaimams yra šeštadienis (septintoji savaitės diena). Tai pagrindžia ketvirtasis Dievo įsakymas.