Karaimų tautiniai drabužiai šiais laikais buityje jau nebedėvimi. Jų ankstesni pavyzdžiai taip pat yra tapę muziejaus kruopščiai saugomomis istorinėmis relikvijomis – keletą jų pamatysime Trakų istorijos muziejaus Pilies ekspozicijoje bei Karaimų etnografinėje parodoje.
Remiantis išlikusiais pavyzdžiais ir nuotraukomis karaimų tautiniai rūbai buvo restauruoti, ir 1989 metais Trakuose įvykusiame tarptautiniame karaimų suvažiavime daugelis moterų, merginų ir vaikinų, vaikų jais jau vilkėjo.
Tautinis karaimių moterų drabužis susideda iš ilgo ar poilgio sijono, baltos palaidinės, siuvinėto aksominio nesagstomo švarkelio plačiomis rankovėmis iki alkūnių, vadinamo kyrcha, ir plokščios apvalios karoliais ar monetomis papuoštos aksominės kepuraitės. Vietoj sijono ir palaidinės galėdavo būti ir suknelė, kartais net raštuota. Ant kepuraitės kartais užmetama lengva šviesi skarelė.
Privalomas kostiumo elementas būdavo kyrcha. Ji galėjo būti pasiūta iš tamsiai raudono, rudo, žalio ar mėlyno aksomo ir privalėjo būti išsiuvinėta auksiniais siūlais gana sudėtingu augaliniu arba geometriniu raštu. Prie tokių drabužių buvo taip pat dėvimi prabangūs metaliniai papuošalai – monetų karoliai ar ištisiniai koljė.
Pagrindinis vyro drabužis buvo poilgis dryžuotas chalatas, perjuostas diržu ar skarele, ir gana aukšta, nukirsto kūgio formos, tamsiai raudona kepurė su kutu – fes.
tautiniais drabužiais
Kaip liudija įvairių keliautojų aprašymai, Krymo karaimai savo tautinius drabužius buvo išsaugoję ilgiau, o Trakuose tautinių drabužių nebedėvėta jau XVIII amžiuje.
Puošybiniai drabužių elementai – rytietišku papročiu tik augaliniai ir geometriniai – buvo artimi Krymo totorių drabužiams. Tačiau tyrinėtojai pastebi skirtingas karaimų ir totorių ornamentų piešimo savybes.
