Karaimų daina „Utrulamach“

Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei. 2020-aisiais ja pasaulyje tebekalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje. Ji įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą. Lietuvos karaimų bendruomenė ir patys karaimai įvairiomis priemonėmis siekia skleisti žinias apie šią kalbą ir skatina jos mokytis. Vienas iš Bendruomenės projektų siūlo šios kalbos mokytis dainuojant (dėkojame Lietuvos Tautinių mažumų departamentui už paramą). Pateikiame keturias tradicines Lietuvos karaimų dainas (jų dalis), kurios buvo pirmą kartą aranžuotos instrumentų ansambliui ir keliems balsams, su galimybe jų klausytis, dainuoti, mokytis melodijos ir žodžių, paprastu ir karaoke būdu. Tai „Kybyn“, „Utrulamach“, „Širiń ėľ“, „Ijisi baraśkiniń“.

Lietuvos karaimų dainos „Utrulamach“ teksto autorius Simonas Firkovičius (1897-1982).

Dainą aranžavo ©Audronė Vakarinienė, ©Rytas Lingė. Solistė – Karina Firkavičiūtė. Dainuoja ir groja ansamblio „Nalšia“ muzikantai Audronė Vakarinienė, Rimantas Dulkė, Jonas Kuklys, Asta Pereckienė, Miglė Ivaškevičienė. Fortepijonu skambina Rytas Lingė.

Daugiau apie muzikinį karaimų palikimą lenkų ir anglų kalba (įvadas ir lietuviškai).

Utrulamach

Kiop chabarlar biź ėšiťtik,
Ki bar karyndašlarymyz
Biuriaľmiaktiań astry biezip,
Kajtma kliagieďliar mioro biź.

Šu-šu, šu-šu nie ol išliar?
Bunun mun bardyr üvliari,
Tiek bu iťni kučup jylar,
Ėgier alhan bar tiuźliari.

Tujdum Trochta bart kajtchanlar,
Tabu Aziź Bijimiźgia.
Tiugiańdiliar avurluchlar,
Bu jol tanyš kiopsiumiuźgia.

Šu-šu, bijańč da čahyrčech,
Aša da ič, nie imianiaś.
Biźdia bir bardyr kylyčech –
Uzach kioriušmieś – kiusianiaś.

Bazlych siźgia, bar kieľgiańliar,
Kioriup, kiezip biutiuń jerni,
Bolhejbyz biź tujuvčular
Har atlamda jachšyjyzny.

Hoj, kiotiuriubiź avazny,
Ajtma kiučiuń Bijimiźniń,
Da anyn nie bajlejt biźni,
Ol ińdialiadir aziź diń.

Bazlych, bazlych barymyzha,
Bazlych, bazlych kiop jyllarhaǃ  (x2)

Sutikimas

Laikai vis mainosi, beje…
Gera žinia pasiekė mus:
Vargus išvargę tremtyje,
Sugrįžta broliai į namus.

Šu šu, anas sugrįžtuves
Troboj atšvęs – troba tvirta.
Tas – šunį apkabinęs verks –
Kitiems jo žemė atrėžta.

Girdi, jie grįžo į Trakus?
Šlovė Tau, kurs danguj esi,
Tu leidai jiems užbaigt vargus,
Kokių ragavę mes visi.

Šu-šu, šu-šu, smagu džiugu,
Kelk taurę! Lai nukais veidai!
Tai įprotis senų laikų –
Ilgėtis, kai nesimatai.

Pasvietes maišiusiems, visiems
Tarp mūsų atsiras vieta,
Jums linkime didžios sėkmės,
Laimingi būkit visada.

Sustiprinę giesmėj balsus,
Pašlovinkite prakilniai
Tą, kurs suvienija visus,
Kuriam skirti šventi jausmai.

Sėkmės, sėkmės čia mums visiems,
Sėkmes, sėkmes laikams ilgiems! (x2)

Vertė Alfonsas Bukontas