Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei. 2020-aisiais ja pasaulyje tebekalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje. Ji įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą. Lietuvos karaimų bendruomenė ir patys karaimai įvairiomis priemonėmis siekia skleisti žinias apie šią kalbą ir skatina jos mokytis. Pastarasis Bendruomenės projektas siūlo karaimų kalbos mokytis dainuojant (dėkojame Lietuvos Tautinių mažumų departamentui už paramą).
Pateikiame keturias tradicines Lietuvos karaimų dainas (jų dalis), kurios buvo pirmą kartą aranžuotos instrumentų ansambliui ir keliems balsams su galimybe jų klausytis, dainuoti, mokytis melodijos ir žodžių, paprastu ir karaoke būdu. Tai „Kybyn„, „Utrulamach„, „Širiń ėľ„, „Ijisi baraśkiniń„.
Džiaugiamės, kad projekte bendradarbiauti sutiko Vilniaus m. folkloro ansamblio „Nalšia” muzikantai Audronė Vakarinienė (vadovė; balsas, smuikas), Rimantas Dulkė (balsas, armonika), Jonas Kuklys (balsas, basetlė), Asta Pereckienė (balsas), Miglė Ivaškevičienė (balsas, smuikas) ir pianistas Rytas Lingė. „Nalšia“ turėjo ir tebeturi aiškią viziją – atgaivinti ir populiarinti Rytų Aukštaitijos, buvusių Nalšios žemių tautosaką, pradedant seniausiuoju archajiniu sluoksniu, baigiant pastarąjį šimtmetį dainuotomis dainomis. Ši misija – gaivinti gęstančių tradicijų palikimą – paskatino atsiliepti ir bendradarbiauti projekte.
Ansamblis tradicinę kultūrą puoselėja jau daugiau kaip 35 metus, kartu nuolat pildo savo repertuarą naujomis melodijomis, net ir kitų tautų dainomis: gretina rusų, gruzinų, tarptautinio repertuaro dainas, ieško dainų plitimo kelių bei sąsajų. „Nalšia“ yra parengusi kelias miesto romansų programas. Ansamblis drąsiai priėmė karaimų kalbos tarimo iššūkį ir puikiai atliko karaimiškas dainas. Pasak Audronės Vakarinienės, „mirštančios tradicijos – tikra kultūrinė netektis, nesvarbu kokios tautos kultūros dalimi jos būtų. Neteisinga manyti, kad tai tik tų tradicijų atstovų reikalas. Kai karaimų kalba šnekančių žmonių belieka 30, o dar mažiau jų bedainuoja, turime ateiti į pagalbą. Tikimės, mūsų pagalba bus verta ją priimti.”
Dainas aranžavo ©Audronė Vakarinienė ir ©Rytas Lingė. Kelias melodijas solo dainavo karaimai Konstantinas Lavrinovičius ir Karina Firkavičiūtė, o vieną – ansamblio vadovė Audronė Vakarinienė. Įrašai atlikti MAMAstudios garso įrašų studijoje, projekto IT pusę parengė Gari Babadžan.
Daugiau apie karaimų muzikinę kultūrą rasite knygoje (lenkų ir anglų kalbomis, su įvadu lietuviškai ir originaliais pilnais dainų tekstais karaimų k. bei jų vertimais į anglų ir lenkų k.):
Firkavičiūtė, Karina. Życie w pieśni karaimskiej. Bitik&LMiTA, 2016