Pagal genealoginę kalbų klasifikaciją karaimų kalba kartu su kitomis jai artimomis Vakarų kipčiakų grupės kalbomis (karačiajų-balkarų, kumykų, Krymo totorių) priklauso tiurkų kalbų šeimai, kuri, savo ruožtu, jungiama į dar didesnę Altajaus kalbų šeimą. Išskiriami trys istoriškai susiklostę karaimų kalbos dialektai – Trakų, Galičo-Lucko ir Krymo.
Iki mūsų dienų išsaugota, gyvai Lietuvos karaimų buityje ir liturgijoje tebefunkcionuojanti karaimų kalba gerai išlaikė specifines savo sandaros ypatybes ir daug senų tiurkiškų žodžių, kuriuos kitos tiurkų kalbos jau yra praradusios. Žodyno bei kitų kalbos reiškinių archaiškumą ir santykinį grynumą lėmė tai, kad gyvuodama visai kitokios sandaros svetimų kalbų (slavų ir lietuvių) apsupta, karaimų kalba, neturėdama sąlyčio su giminingomis tiurkų kalbomis, nepatyrė jose vykstančių pokyčių įtakos ir savarankiškai kisdama tarytum užsikonservavo.
Kita vertus, nuolatiniai kasdieniai ryšiai su kitokios kilmės aplinkinėmis kalbomis negalėjo nepalikti savo pėdsako. Ėmė rastis slaviškų ir lietuviškų skolinių, pvz. šukia liet. šukė, varškia liet. varškė, tikri liet. tikras, giminingas, burak lenk. burokas, salam rus. šiauda ir kt. Skoliniai prie karaimų kalbos sistemos yra prisitaikę ne tik fonetiškai, jie adaptuojami ir morfologiškai. Kaip visos tiurkų kalbos, karaimų kalba yra tipiška agliutinacinė kalba – žodžiai ir jų formos padaromi prie nekintamų kamienų pridedant vienareikšmius standartinius darybinius ir kaitybinius afiksus, pvz.:
| sav | sveikas |
| sav-uch- | sveikti (kamienas sav + veiksmažodžio priesaga -uch) |
| sav-uch-tur- | gydyti (savuch- + veiksmažodžio priesaga -tur) |
| sav-uch-tur-uv- | gydymas (savuchtur- + daiktavardžio priesaga -uv) |
| sav-uch-tur-uv-ču | gydytojas (savuchturuv + daiktavardžio priesaga -ču) |
| sav-uch-tur-uv-ču-lar | gydytojai (savuchturuvču + daugiskaitos priesaga -lar) |
| sav-uch-tur-uv-ču-lar-ym | mano gydytojai (savuchturuvčular + priklausomybės priesaga -ym) |
| sav-uch-tur-uv-ču-lar-ym-yz | mūsų gydytojai (savuchturuvčularym + priklausomybės priesaga -yz) |
| sav-uch-tur-uv-ču-lar-ym-yz-dan | nuo mūsų gydytojų (savuchturuvčularymyz + abliatyvo linksnio priesaga -dan) |
Karaimų kalbos fonetinei sandarai itin būdinga balsių harmonija – reiškinys, kuris tiurkų kalbose lemia balsio kaitaliojimąsi tame pačiame darybiniame arba kaitybiniame afikse priklausomai nuo kamieno balsių. Karaimų kalbos kirtis dažniausiai yra pastovus: paprastai kirčiuojamas paskutinis žodžio skiemuo.
Gausus literatūrinės, rašytinės – spausdintos ir rankraštinės – karaimų kalbos tekstų palikimas suteikia nemažai medžiagos filologams. Intensyviai domimasi ir gyva buitine kalba (http://www3.aa.tufs.ac.jp/~djn/karaim/karaimCD.htm). Šiuolaikinėje daugiakalbėje Lietuvos situacijoje karaimų vaikai turi galimybių mokytis gimtosios kalbos sekmadieninėse klasėse, stovyklose ir pan.
