Istorinės datos

50 litų vertės sidabrinė moneta, skirta Karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ųjų metinių jubiliejui. Piešinio fragmentas panaudotas internetinės svetainės „Lietuvos karaimai” simbolikoje.

Autorius Vladas Vildžiūnas, 1997 m.

Svarbiausios Lietuvos karaimų istorijos datos:

1397-1398 – karaimų įsikūrimo Lietuvoje (Trakuose) pradžia
1441 – Lietuvos karaimams suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teisės. Nuo tol bendruomenė iš savo narių rinkdavo vaitą, tvarkiusį jos vidaus gyvenimą ir gynusį jos reikalus santykiuose su valdovu, administracijos atstovais ir kitais gyventojais
1528 – Venecijoje išleistoje maldaknygėje išspausdinti pirmieji himnai karaimų kalba
1690 – Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris (1651-1710) savo šalies valdovo, karaliaus Karlo XI pavedimu surengė specialią ekspediciją į Lietuvą ir pirmasis atkreipė dėmesį į etninį bei kalbinį karaimų savitumą
1710 – Lietuvoje siautėjo baisus maras, nusinešęs nepaprastai daug karaimų gyvybių.
XIX a. vid. – Lietuvos žemėse ėmė veikti Trakuose įkurta Karaimų dvasinė valdyba
1932 – Vilniuje įsteigta Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugija
1936 – paskelbtas įstatymas, reguliuojantis teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį valstybėje
1949 – uždaryta karaimų kenesa Vilniuje
1970 – nugriauta karaimų kenesa Panevėžyje
1988 – atkurta Lietuvos karaimų kultūros bendrija
1989 – Trakuose įvyko pirmasis tarptautinis karaimų Suvažiavimas
1992 – karaimų bendruomenei, kaip nuo XIV amžiaus pabaigos Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėjai, suteiktos juridinio asmens teisės ir nustatyta jos buveinė Vilniuje
1993 – restauruota ir pašventinta karaimų kenesa Vilniuje
1997 – Totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvoje 600-ų metų jubiliejaus iškilmės, joms skirti renginiai.