EN LT

2018-ieji: LKKB įkūrimo 30-metis

Lietuvos karaimai mini savo bendruomenės kultūros bendrijos įkūrimo 30-metį

Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų gegužės 15 dieną, 11 val. po ilgos sovietmečio sąlygotos pertraukos
Lietuvos karaimai susirinko į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose. Minint šią ryškią sukaktį,
Trakuose, prie Karaimų gatvės 29-ojo namo, gegužės 15 d. bus atidengta atminimo lentelė.
Tai buvo nepaprastai reikšmingas įvykis, ir jo svarba per praėjusius
dešimtmečius tik dar labiau išryškėjo. Susirinkime dalyvavo ir svečiai –
rašytojai Sigitas Geda, Vidmantė Jasukaitytė, Vytautas Rubavičius ir tuometis
Lietuvos kultūros fondo pirmininkas prof.Česlovas Kudaba, kurio
paskatinimas bei parama ir nulėmė šį ypatingą įvykį.
Susirinkimas įsteigė Lietuvos karaimų kultūros rėmimo grupę (LKKRG) prie
Lietuvos kultūros fondo, organizaciją, tapusią šiandien veikiančios Lietuvos
karaimų kultūros bendrijos pirmtake. Buvo išrinkta ir LKKRG taryba (Halina
Kobeckaitė (pirmininkė), Mykolas Firkovičius, Juzef Firkovič, Ina Firkovič,
Leonidas Maleckas, Markas Kozyrovičius, Šelumielis Jutkevičius, Romualdas
Čaprockis, Simonas Juchnevičius), numatytos svarbiausios būsimos veiklos
gairės.

Visi sutarė, kad reikia mokytis ir mokyti karaimų kalbos, rūpintis tautos
materialinės kultūros paveldu, architektūros paminklų išsaugojimu ir
panaudojimu, rūpintis karaimų tautos istorinės praeities šaltinių, literatūros
tyrimais ir publikavimu, tėvų ir garbingų tėvynainių atminimo įamžinimu.
Įsteigus Lietuvos karaimų kultūros rėmimo grupę, karaimai tapo matomi
Lietuvos žemėlapyje kaip atskira tautinė bendruomenė, o ne tik kaip paskiri
asmenys, galėjo veikti ir rūpintis savo tautos reikalais jau kaip organizacija.
Reikėjo atlikti darbus, atveriančius kelią tolimesnei karaimų bendruomenės
Lietuvoje veiklai. Dar tais pačiais 1988-aisiais buvo atgauta Vilniaus kenesa,
sutvarkyta Vilniaus karaimų kapinių inftrastruktūra, imtasi labai aktyvios
karaimų kultūros sklaidos, pradėtos rengti karaimų kalbos pamokos,
užmegzti vaisingi kontaktai su užsienio mokslininkais, atvirai imta bendrauti
su tautiečiais užsienyje.
1988-aisiais noras burtis ir veikti tiesiog tvyrojo ore, laikas jau buvo
pribrendęs, kad karaimai ir vėl susitelktų. Susibūrimas parodė, kad poreikis
atgaivinti ir sustiprinti tautinę bendrystę, nepaisant buvusių trukdžių, nebuvo
pamirštas. Iš šiandienos perspektyvos suprantame, kad tas susirinkimas ir
tuomet veikusių žmonių, karaimų ir lietuvių, ryžtas atvėrė naują karaimų
bendruomenės gyvenimo etapą, atgaivino ją ir padėjo grąžinti jai kokybę.
Minint šią ryškią sukaktį, Trakuose, prie Karaimų gatvės 29-ojo namo
(šiandien – restoranas „Kybynlar“), kuriame ir įvyko pirmasis viešas po
Antrojo pasaulinio karo karaimų bendruomenės susibūrimas, gegužės 15 d.
bus atidengta atminimo lentelė.