Mieli Lietuvos karaimų kultūros bendrijos nariai, gerbiami svečiai,
Sveikinu jus minint draugijos trisdešimtąjį jubiliejų. Nors jūsų bendruomenė gimė kartu su nepriklausomos Lietuvos atkūrimo sąjūdžiu, tačiau karaimų tautos ir kultūros istorija Lietuvos žemėje tęsiasi amžiais.
Pats karaimų atsiradimas Lietuvoje susijęs su pasitikėjimu ir atsidavimu mūsų šaliai. Atkelti į Lietuvą didžiojo kunigaikščio Vytauto, karaimai įrodė savo meilę ir pagarbą jų antraisiais namais tapusiai valstybei, todėl šiandien palyginus negausi karaimų bendruomenė tikrai turi kuo didžiuoti ir gali pasigirti reikšmingais pasiekimais.
Ryški kultūra, unikali kalba, tapusi mokslinių tyrinėjimu objektu, nuostabus kulinarinis paveldas, religija – visa tai praturtina ir sustiprina įvairiatautę Lietuvos visuomenę.
Ženklus iškilių Lietuvos karaimų tautos atstovų indėlis į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Lietuvos politikas ir diplomatas, pirmosios Vyriausybės ministras Romualdas Kozyrovičius, muzikologė, dėstytoja, diplomatė, aktyvi karaimų kultūros ir kalbos puoselėtoja bei tyrinėtoja Karina Firkavičiūtė, aktyvus Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys Romualdas Špakovskis ir, žinoma, gerb. dr. Halina Kobeckaitė. Būdama aktyvia Sąjūdžio dalyve bei politine ir visuomenine atgimstančios Lietuvos veikėja, Jūs tapote Lietuvos tautinių mažumų vienybės ir atsidavimo savo valstybei simboliu bei tolerancijos pavyzdžiu visų mūsų šalyje gyvenančių tautybių atstovams.
Vieni pirmųjų Lietuvoje susibūrę į visuomeninę organizaciją, Lietuvos karaimų kultūros bendrija visus trisdešimt metų vykdė aktyvią veiklą, skirtą išsaugoti ir puoselėti karaimų tautinį savitumą bei tapo pozityviu bendruomeniškumo pavyzdžiu visiems.
Linkiu Lietuvos karaimų kultūros bendrijai ilgų veiklos metų, prasmingų iniciatyvų ir sėkmės puoselėjant, saugant ir perduodant visą, kas svarbu karaimų tautai – ateities kartoms.
Ačiū!
